- išvasaroti
- išvãsaroti intr. J, Š, Užv 1. J išbūti, praleisti kur vasarą: Mes šią vasarą išvãsarojom kaime K.Būg(Nm). 2. Š, Užv išbūti per vasarą ore, išdžiūti, išsausėti: Medžiai išvãsaroję lauke, dėl to ir sausi Šts. Išvasaroję malkos, geros Klt. Malkos išvãsaroję Trgn. | refl. Ktk: Ka malkos pradžiūtų, išsivãsarotų Vdk. 3. išbuvus per vasarą, pasidaryti netinkamam, sugesti: Avikailiai išvãsaroję, t. y. sugedę J. | refl.: Išsivãsarojo kelnės, pamainė plauką Šts. \ vasaroti; įvasaroti; išvasaroti; pavasaroti; pervasaroti
Dictionary of the Lithuanian Language.